šaudikas

šaudìkas, -ė smob. (2) Grk; Bru kas šaudo, šaudytojas: Marod (man rodos), jis šaudìkas buvo Jrb. Argi pavirsma jų tarnais mes? Jų samdytais kareivom – šaudikais, žudikais? rš. Stovi du šaudikėliu, ketin mane pašautie BsO31.